išvarginti — išvárginti vksm. Dárbas visùs išvárgindavo nežmóniškai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvarginti — Rtr, KŽ; D.Pošk žr. nuvarginti 1: Prie ponų baisiai apvarginti žmonės buvo NdŽ. | refl. prk.: Paliko žemę ant locnasties (nuosavybės) apturėtą, bet užtatai dvasiškai apsivargino rš. varginti; apvarginti; įvarginti; išvarginti; nuvarginti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
atžibinti — atžìbinti tr. prk. žiūrint išvarginti: Lyg tyčia, akelės jų (vaikų) į Gasiulio langą atžibintos – nesimato, nors tu ką… P.Trein. ◊ akìs atsižìbinti patirti gėdą: Prisikvietei svečių man nieko nesakęs: privažiavo, o aš neturiu ko paduot ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
išalsinti — išalsìnti tr. išvarginti: Išalsìna tie vaikai tą mokytoją Kt. alsinti; apalsinti; įalsinti; išalsinti; nualsinti; paalsinti; peralsinti; prialsinti; užalsinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbelsti — tr. 1. išdaužti, išmušti: To lango neišbelsk Ėr. Vaikai išbeldė du stiklus lange Ukm. | refl. tr.: Kai grius kur į sieną, visus dantis išsibel̃s Paį. ║ daug išmušti, iššaudyti: Totoriai mūsiškių daug išbeldė rš. 2. išpliekti, iškaršti: Palauk,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbengti — išbeñgti, ia, ìšbengė 1. K žr. išbaigti 1: Jau ìšbenga savo gyvenimą Brs. | refl.: Gatavai išsìbengėm iš baltinių Slnt. 2. tr. išvarginti: Tos karės taip buvo juos išbengusios S.Dauk. bengti; apibengti; atbengti; išbengti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išdaknyti — išdãknyti tr. išvarginti: Vaikis išdãknijo vaiką, t. y. išgnaibė J. daknyti; išdaknyti; nudaknyti; parsidaknyti; pridaknyti; uždaknyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdirbti — išdìrbti; SD417 1. tr. išdaryti, ištaisyti: Išmislijo, iš ko išdìrbtie Lz. Dar išdirbčia tau kryželį baltų akmenėlių, prisirinkus, prisinešus net nuo Nemunėlio LTR(Pnd). Visi mūrai išdirbti kalkėm, be jokio cemento Skr. Išdirbo bokštą… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūgzti — išdū̃gzti, išdū̃zgia, ìšdūzgė 1. intr. išvažiuoti, išūžti: Išdūzgiau toliau į Vienos pusę Šlč. 2. tr. išausti: Tai tik išaudė, tai tik ìšdūzgė Bigutė Sch202. ◊ galvą išdū̃gzti išvarginti: Su tais savo bambėjimais išdū̃zgia ma[n] galvą Vlkv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgrūsti — 3 išgrūsti tr. 1. išmalti: Daug nepilk avižų pieston, tai geriau išgrūsi Gg. 2. išmušti, išdaužti: Grūdo grūdo, kol dugną išgrūdo Srv. Argi tai vienam ir dantis išgrūda! Gmž. Ledai išgrūdo žiemkenčius javus rš. | Visos ganyklos išgrūstos… … Dictionary of the Lithuanian Language
